Kineziterapinė Diagnozė 1l415g

Kineziterapinė diagnose – esamų ar galimų judėjimo funkcijos sutrikimų, funkcinių ribojimų ir (ar) negalios įvardijimas. Kineziterapinė diagnozė padeda kineziterapeutui numatyti prognozę ir sudaryti individualią kineziterapijos programą pacientui. - pateikiama kaip klinikinio proceso suvokimo rezultatas. Kineziterapinė išvada nusakoma terminais, reiškančiais judėjimo sutrikimus, funkcinius judėjimo funkcijos ribojimus, sugebėjimus.

1. Suformuoti kineziterapijos tikslą 2. Įvertinti 3. Sudaryti KZ. programą.(pratimai, metodai) BENDRAS PASIPRIEŠINIMO PRATIMŲ TIKSLAS – FUNKCIJOS PAGERINIMAS SPECIFINIAI UŽDAVINIAI: Padidinti jėgą. Padidinti raumenų ištvermę. Padidinti raumenų pajėgumą (galią). Atviros kinematinės grandinės pratimai – tai pratimai, kai judesio metu distalinis rankos galas ar kojos segmentas laisvai juda erdvėje. Jei naudojami tik šie pratimai, tai ligonis nebus pilnai paruoštas atraminei funkcijai, nes raumuo atviroje ir uždaroje kinematinėje grandinėje funkcionuoja skirtingai. Uždaros kinematinės grandinės pratimai – tai pratimai, kai judesio metu distalinis segmentas yra fiksuotas. Šių pratimų metu aktyviau nei atviros grandinės pratimų metu stimuliuojami mechanoreceptoriai, esantys sąnariuose ir aplink sąnarius, o tai stimuliuoja raumenų kontrakciją, didina sąnario stabilumą.-Be jėgos, ištvermės ir galios vystoma pusiausvyra, koordinacija ir judrumas atremtyje.-Pasipriešinimas gali būti manualinis, mechaninis arba kūno svoris. koncentrinės judesio fazės ar pasipriešinimo įveikimo (svorio pakėlimo) ir ekscentrinės fazės – grįžimo į pradinę padėtį (svorio nuleidimo). Raumens įsitempimo režimas, kai kinta raumens ilgis ir įsitempimo laipsnis, vadinamas auksotoniniu. Ekscentriniai pratimai – tai dinaminiai pratimai, kurių metu dirbdamas raumuo ilgėja ir negali nugalėti pasipriešinimo jėgą. Išlaikant kūną vertikalioje padėtyje ir nugalint gravitacines jėgas, lipant laiptais žemyn, toks raumenų susitraukimas užtikrina smūgio absorbciją uždaroje kinematinėje grandinėje.Ankstyvoje reabilitacijos stadijoje, kai sąnariai jau gali judėti, o raumenys silpni, žymiai lengviau atlikti ekscentrinius pratimus nei koncentrinius. Pratimų metu būtina kvėpuoti, ypač sergant hipertenzija, kardiovaskulinės sistemos ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms. Ekscentrinių pratimų metu greičiau vystosi raumenų nuovargis, nes raumeniui ilgėjant ir nugalint pasipriešinimą dažnesnės raumeninių skaidulų ir jungiamojo audinio mikrotraumos. Izometriniai pratimai – tai statiniai pratimai, kurių metu raumuo susitraukia, tačiau jo ilgis nesikeičia ir nevyksta sąnario judesys. Raumuo produkuoja didelę jėgą ir tempimą.Izometrinio įtempimo optimali trukmė – 6 sek., pasiekiamas maksimalus tempimas ir raumenyse pradeda vystytis metaboliniai pokyčiai.Priklausomai nuo pažeistų audinių gijimo stadijos naudojamos skiringos izometrinių pratimų formos:

- raumenų reguliavimo, būklės palaikymo, - izometriniai pratimai su pasipriešinimu,- stabilizacijos pratimai. Raumenų būklės palaikymo pratimai - Atliekami su nedideliu pasipriešinimu arba be pasipriešinimo. Šie pratimai naudojami siekiant atpalaiduoti raumenis, pagerinti kraujotaką, pradinėse gijimo stadijose sumažinti raumenų skausmą ir spazmus. Palaiko mobilumą tarp gyjančių skaidulų, stabdo raumenų atrofijos vystymąsi ankstyvose reabilitacinio gydymo stadijose. Izometriniai pratimai su pasipriešinimu Naudojami, kai reikia stiprinti raumenų jėgą, o judesiai po pažeidimo skausmingi arba nepatartini. Izometrinių treniruočių metu užtenka panaudoti 60-80% raumens jėgos galimybių. Norint vystyti raumens jėgą per visą amplitudę, statinis raumens apkrovimas duodamas įvairiose sąnario padėtyse. Stabilizacijos pratimai - Izometriniai pratimai gerina sąnarių stabilumą, kadangi jie aktyvuoja raumenų kokontrakciją. Kokontrakcija – tai antagonistinių raumenų grupių, supančių proksimalinį sąnarį, susitraukimas. Ji pasiekiama, kai sąnarys yra judesio amplitudės viduryje, suteikiamas pasipriešinimas ir antigravitacinė padėtis. Somatinius rodiklius: ūgis stovint, ūgis sėdint, kūno masė, krūtinės apimtis, juosmens ir kitų dalių apimtys, pečių, dubens plotis, krūtinės dydžio rodikliai, atskirų galūnių ir jų segmentų išmatavimai, riebalų ir raumenų masės dydis. Fiziometrinius rodiklius: tai funkciniai rodikliai – dešinės ir kairės plaštakų bei liemens jėga, gyvybinis plaučių tūris ir krūtinės ląstos ekskursija.

JĖGOS STIPRINIMAS Jėga priklauso nuo tempimo, kurį produkuoja susitraukiantis raumuo, stiprumo. Stiprinant raumens jėgą, susitraukimas turi būti apsunkinamas arba jam priešinamasi taip, kad raumens produkuojamas tempimas didėtų dėka hipertrofijos ir didėjančio besitraukiančių motorinių vienetų skaičiaus. Jėga treniruojama, kai raumuo ar raumenų grupė gali pakelti, nuleisti ar išlaikyti palyginti didelius svorius ir tai pasiekiama per mažą pakartojimų skaičių. RAUMENŲ IŠTVERMĖS DIDINIMAS Ištvermė – tai sugebėjimas ilgą laiką kartoti žemo intensyvumo pratimus. Raumenų ištvermė didinama, kai daug kartų kartojami pratimai su nedideliu pasipriešinimu. Nustatyta, kad dauguma programų, skirtų jėgos stiprinimui, tuo pačiu stiprina ir ištvermę. Ilgų žemo intensyvumo užsiėmimų metu taip pat lavinama ir bendra organizmo ištvermė. RAUMENŲ PAJĖGUMO (GALIOS) STIPRINIMAS Raumens galia – tai darbas, susijęs su jėga ir greičiu, apibrėžiamas per laiko vienetą (jėga + atstumas + laikas). Galią galima vystyti tiek pasunkinant raumens darbą per tam tikrą laiko tarpą, tiek sutrumpinant laiką, per kurį turi būti atliktas darbas. Nors galia priklauso tiek nuo jėgos, tiek nuo greičio, vystant galią dažniausiai keičiamas būtent greitis. Kuo didesnis pratimo intensyvumas ir kuo trumpesnis laikas, per kurį jis atliekamas, tuo didesnė raumens galia. Kai kurie autoriai aukšto intensyvumo pratimus, atliekamus per trumpą laiko tarpą vadina anaerobine galia, o žemo intensyvumo pratimus atliekamus ilgą laiką aerobine galia.

PASIPRIEŠINIMO PRATIMŲ YPATUMAI Kardiovaskulinės sistemos reakcijos. Pasipriešinimo pratimų metu gali vystytis specifinis fenomenas, vadinamas VALSALVA manevru, kurio metu žmogus negali iškvėpti dėl užsidariusio antgerklio. ĮSIDĖMĖKITE! Valsalva manevras dažniausiai išsivysto atliekant izometrinius arba sunkius pasipriešinimo pratimus.

ŠOKINĖJIMAS PER ŠOKDYNĘ (K/MIN). Požymis. Bendroji ištvermė ir judesių koordinacija. 10x5 m BĖGIMAS ŠAUDYKLE (s). Požymis. Greitumas, vikrumas. . SĖSTIS IR GULTIS (k/30 s). Požymis. Liemens jėga (pilvo raumenų ištvermė). ATSISPAUSTI IR SUPLOTI (k/30 s) Požymis . Rankų raumenų ištvermė. ATSISPAUDIMAI PER 2 MINUTES (kartai). Požymis. Rankų raumenų ištvermė. ŠUOLIS Į TOLĮ IR AUKŠTĮ IŠ VIETOS Matuojama: kojų staigioji jėga. SĖSTIS IR GULTIS Matuojama: liemens jëga (pilvo raumenø ištvermë). izometriniai nugaros tiesimosi ištvermės testai: Sorenseno, gulint ant pilvo krūtinės atkėlimo ITO

LOVETTO metodika Raumenų jėgos testavimas. Raumenų jėgos vertinimas 5 balų sistema (R. Lovett testasFizinis išsivystymas nustatomas įvertinus: Balai - Aprašymas 5 - normaPilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas ir stiprų pasipriešinimą. 4 - geraiPilna judesio amplitudė nugalint jėgas ir nedidelį pasipriešinimą. 3 - patenkinamaiPilna judesio amplitudė nugalint gravitacijos jėgas be pasipriešinimo. 2 - blogaiPilna judesio amplitudė pašalinus gravitacijos jėgų veikimą. 1 -Nėra judesio, tik raumens susitraukimas. 0 -Nėra judesio, nėra raumens susitraukimo. LAIKYSENOS VERTINIMAS Laikysenos vertinimas pagal W.K.Hoeger (1987 )Laikysenos vertinimas ir bendroji kūno apžiūra-Laikysena - tai įprastinė žmogaus kūno padėtis stovint arba sėdint. -Apžiūrint nustatoma žmogaus galvos, kaklo ir liemens padėtis vertikalios linijos atžvilgiu.-Laikysena pradedama tirti nuo galvos iki kojų. / nukrypimas nuo normos balais / Balai -Vertinimas50 - 45 Puiki44 - 40 Gera39 - 30 Patenkinama29 - 20 Bloga<19 Labai bloga Pasiūlyta laikyseną vertinti balais. Atskiros kūno dalys vertinamos frontalioje ir sagitalioje plokštumose. Laikysena įvertinta pagal sukauptą balų sumą. „STOTIS IR EITI“ testas pasirinktas norint įvertinti eisenos greitį. Pusiausvyros mėginiai pagal SCHMITZ naudojami įvertinti funkcinius įgūdžius, susijusius su pusiausvyra. Testą sudaro 14 užduočių: 7 užduotys, vertinančios statinę pusiausvyrą, 7 – dinaminę pusiausvyrą. Taip pat atliekant dinaminius stovėjimo ir ėjimo mėginius, galima keisti jų greitį. Testo atlikimo trukmė 10 – 15 minučių. BERG pusiausvyros skalė naudojama norint įvertinti funkcinius įgūdžius susijusius su pusiausvyra. skalė sudaro 14 statinių ir dinaminių užduočių. Testo metu vertinamos paciento sugebėjimai išlaikyti padėtį, esant mažesniam atramos plotui sėdint, stovint abejomis ar ant vienos kojos. Nustatomas paciento gebėjimas keisti padėtį. Kiekviena užduotis vertinama 5 balų sistema: 4 balai – pacientas geba laisvai ir savarankiškai atlikti judesius, išlaikyti reikiamą kūno padėtį tam tikrą laiko tarpą, 0 balų – nesugeba atlikti užduoties. Maksimalus balų skaičius 56 balai. Pacientui, surinkus mažiau nei 46 balus, yra laikoma, kad jis turi rimtų pusiausvyros sutrikimų. Testą atlikti trunka 15 – 20 minučių. Laikysenos tipai: (A)Normali. Jei fizioiai kaklo ir juosmens linkiai 3-4 cm, t.y. saikiai banguota nugara, iškili krūtinė, tiesus pilvas

(C)Plokščia arba tiesi. Jei linkiai mažesni nei 3 cm, t.y. tiesus stuburas, silpni jo linkiai. Plokščia arba tiesi. Jei linkiai mažesni nei 3 cm, t.y. tiesus stuburas, silpni jo linkiai. (D)Pakumpusi. Jei kaklo linkis didesnis nei 4 cm, t.y. viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį. Pakumpusi. Jei kaklo linkis didesnis nei 4 cm, t.y. viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį. (B)Balno arba kifozinė-lordozinė laikysena. Jei krūtinės ir juosmens linkiai didesni nei 4 cm, ryški juosmens ir sprando lordozė, akivaizdi nugaros kifozė, ypač išryškėjusi kumpa nugara, atsikišęs pilva. Balno arba kifozinė-lordozinė laikysena. Jei krūtinės ir juosmens linkiai didesni nei 4 cm, ryški juosmens ir sprando lordozė, akivaizdi nugaros kifozė, ypač išryškėjusi kumpa nugara, atsikišęs pilva.

Nustatoma kojų forma. Kojos būna: 1) normalios, jei ramiai stovint susiglaudžia šlaunys, keliai, blauzdos bei kulnai ir lieka nedidelis tarpas žemiau kelių ir virš vidinių kulkšnelių; 2)

X formos, jei suglaudus kelius kulnai nesusiglaudžia;

3) O formos, jei suglaudus kulnus, keliai nesusiglaudžia, o tarp jų galima įkišti šonu pasuktą delną. Kojų formos Pėdos formos vertinimas Pėdos forma vertinama apžiūrint pėdos skliautą. Šis metodas vadinamas plantaskopija. Plantaskopijos metu tiriamasis atsistoja basomis kojomis, ant kieto pagrindo, pėdos viena šalia kitos per 10-15cm, ir žiūrima, ar yra pėdų skliautas. Jeigu pėdų vidinės pusės nesiekia atraminės plokštumos ir yra ryškus pėdos skliautas, tai pėda normali. Jei skliautas prisispaudžia prie atraminės plokštumos, gali būti plokščiapėdystė. Pėda turi tris skliautus Vidinį. Atlieka amortizacinę funkciją einant, bėgant, apsaugo vidaus organus, galvos bei nugaros smegenis nuo smūgių. Išorinį. Laiko pagrindinį kūno svorį ir atlieka visos galūnės atraminę funkciją. Jo išgaubimas yra nežymus, skliautas visas remiasi į atramą. Skersinį. Priekinėje pėdos dalyje ir jungia vidinės bei išorinės atramos taškus.

Kineziterapios uždaviniai: 1.NORMALIŲ FIZIOIŲ FUNKCIJŲ PALAIKYMAS; Raumenų grupės dydžio, dalyvaujančio judesyje. Kuo mažesnė yra raumenų grupė, tuo mažesnis ir krūvis bei atvirkščiai Taikant laipsniškumo principą, pereinama nuo mažesnių raumenų grupių prie didesnių.

2.PAŽEISTŲ FUNKCIJŲ NORMALIZAVIMAS;

Raumens susitraukimo režimai a) koncentrinis raumens susitraukimas – tai toks susitaukimas, kai judesio atlikimo metu raumens ilgis trumpėja. b) ekscentrinis – kai judesio atlikimo metu raumuo ilgėja.

c) statinis – tai toks rėžimas, kai judesio nėra, raumens ilgis nekinta, kinta raumens įtempimas.(Koncentrinio ir ekscentrinio raumens susitraukimo metu jis atlieka dinaminį darbą.) Pakinta sąnarių paslankumas, kurį lemia keletas faktorių: -sąnarinių paviršių kongruentiškumo pakitimas. Sąnarinės kremzlės sustorėja, pagerėja amortizacinės savybės, sumažėja spaudimas į kaulus. Iki 12-14 metų sąnariniai paviršiai dar ne visiškai susiformavę, todėl juos galima suformuoti taip, kaip reikalauja sporto šaka(lankstumas). -pakinta sąnario kapsulės struktūra. Statinių jėgų veikiamose srityse ji standėja, mažėja elastinių skaidulų ir kraujagyslių kiekis. Ten, kur krūvis mažesnis, sąnarinė kapsulė standesnė. Sąnarių paslankumą lemia: -judesių stabdžių būklė – raumenys antagonistai ir raiščiai, tvirtinantys sąnarį. Padidėja jų elastingumas. -kaulinių apribojimo judesio kryptimi buvimo. Pvz.:žmogus negali atlikti tiltelio, jei juosmeninėje stuburo dalyje yra ilgos, viena prie kitos esančios keterinės ataugos. -fizinio krūvio pobūdžio. Dideli fiziniai krūviai mažina jungčių paslankumą. Veikiant fiziniams krūviams, pakinta raumenų: -išorinė forma.Veikiant statiniams krūviams padidėja raumens apimtis ir svoris, t.y. raumenys hipertrofuoja. -vidinė sandara. -funkcinės savybės. Sustorėja skaidulos, tarp raumeninių skaidulų padidėja jungiamojo audinio, kuris apsaugo raumenį nuo ištempimo. Aplink skaidulas gausėja kapiliarų tinklas. Aktyvuojasi baltimų sintezė, didėja fermentų aktyvumas, padaugėja mioglobino ir glikogeno.

dirglumas – raumens gebėjimas reaguoti į dirgiklius. kontraktiliškumas – raumens gebėjimas susitraukti. elastingumas – raumens gebėjimas jį ištempus grįžti į pirminę padėtį. plastiškumas – kai deformavus raumenį, kurį laiką jis išlaiko pakitusią formą. tonusas – gebėjimas išlaikyti tam tikrą įtampą. Pagal funkciją raumenys skirstomi į : a) lenkiamuosius b) tiesiamuosiusc) pritraukiamuosius d) atitraukiamuosius e) nugręžiamuosius f) atgręžiamuosius g) keliamuosius h) nuleidžiamuosius Raumenų darbas -Agonistas – tai judesio iniciatorius (norimą judesį atlieka per sąnarį). Raumenys padedantys agonistams atlikti norimą judesį vadinami sinergistais. -Antagonistai – tai priešingoje antagonistams pusėje esantys raumenys. Kai agonistas atlieka norimą judesį antagonistas yra slopinamas, tai vadinama reciprokiniu slopinimu arba reciprokine inervacija. -Reciprokinis slopinimas svarbus koordinacinei CNS veiklai.

-Skeringtono reciprokinės inervacijos dėsnis – vienos raumenų grupės nervinis centras yra dirginamas, kitos grupės nervinis centras yra slopinamas. -Kai agonistas ir antagonistas susitraukia kartu gaunamas simultaniškas raumens susitraukimas užtikrinantis stabilią sąnario padėtį.

3.Įvairių komplikacijų profilaktika;

4.Regeneracinių procesų organizme skatinimas.

Kineziterapinis ištyrimas ir įvertinimas-pažeistų judėjimo funkcijų ištyrimas ir gautų rezultatų įvertinimas. -Vertinti: 1.odos būklę (spalvą, vientisumą); 2. suvokimą, bendravimą; 3. kompensacinių ir ortopedinių (pagalbinių) priemonių poreikį; 4. techninės pagalbos priemonių poreikį;

Vertinti ir matuoti: 1.ANTROPOMETRINIUS DUOMENIS; Laikysenos vertinimas pagal W.K.Hoeger (1987 ) Mokslas apie žmogaus kūno matmenų matavimus. Bertillon atpažinimo metodą, reikėjo išmatuoti vienuolika vietų:Ūgis-Atstumas nuo kairiojo peties iki dešinės rankos didžiojo piršto, kai ta ranka pakelta-Biustas: liemens ilgis nuo galvos iki sėdmenų, matuojama žmogui atsisėdus-Galvos ilgis nuo pakaušio iki kaktos-Atstumas nuo vieno smilkinio iki kito-Dešinės ausies ilgis-Kairės pėdos ilgis-Kairiojo didžiojo piršto ilgis-Uolektis: atstumas nuo kairės rankos alkūnės iki didžiojo piršto-Skruostų plotis 2. KRAUJO SPAUDIMĄ, širdies susitraukimų dažnį ir ritmą; -Širdies ir kraujagyslių sistemos būklė ramybėje vertinama pagal ramybės pulso ir sistolinio arterinio kraujo spaudimo rodiklius. -Ramybės pulsas skaičiuojamas ramiai sėdint. -Skaičiuojamas pulso dažnis per vieną minutę. Norint šį rodiklį registruoti tiksliai, patartina pulsą skaičiuoti ryte, gulint lovoje. -Sistolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS) matuojamas ramybės sąlygomis, prieš tai ramiai pasėdėjus bent penkias minutes. AKS matuojamas kairėje rankoje, širdies lygyje kalibruotu kraujospūdžio matavimo aparatu. 3. kvėpavimo dažnį, ritmą ir garsą; 4. SKAUSMĄ; – –

žodinė analogijos skalė (ŽAS) penkių žodinių frazių seka: „nėra skausmo, silpnas skausmas, vidutinis skausmas, stiprus skausmas, nepakeliamas skausmas“. Silpnas skausmas turėtų atitikti 1, 2, 3 skausmo balus, vidutinis – 4, 5, stiprus – 6, 7, 8, nepakeliamas – 9, 10 veido grimasų skalė (VGS)

–

penkių nuotaiką atspindinčių „veidukų“ seka. Tyrėjui įsisavinti, o tiriamajam (ligoniui) – suprasti skausmo intensyvumo vertinimo testą nėra paprasta. Tyrimo esmė – vertinamas skausmo jutimas, t. y. tyrimo metu patiriamas skausmo intensyvumas. Kad šį patyrimą būtų galima geriau suvokti, tiriamajam (ligoniui) patariama prisiminti anksčiau patirtą skausmą, geriausia patį intensyviausią, ir palyginti su dabar juntamu skausmu. Įvertinus skausmo intensyvumą, reikia mokėti jį interpretuoti.

4. judesių amplitudes; 6 . RAUMENŲ BŪKLĘ (apimtį, ilgį, jėgą, ištvermę, koordinaciją, įtempimą, tonusą); PASIPRIEŠINIMO pratimai – tai aktyvių pratimų forma, kai dinaminio ar statinio raumenų susitraukimo metu panaudojama išorinė pasipriešinimo jėga. Pasipriešinimo pratimų tipai: Izotoniniai (koncentriniai arba ekscentriniai)-Izometriniai-Izokinetiniai Pagrindinis uždavinys – funkcijos pagerinimas didinant raumenų jėgą, ištvermę ir galią **Manualinis. Įvertinant paciento raumenų jėgą.. **Mechaniniai... įrengimai. Naudojami tada, kai reikalinga didesnė pasipriešinimo jėga, nei gali suteikti savo rankomis kineziterapeutas. Raumenų ištvermei:Pilvo raumenų jėgos ištvermei įvertinti (sėstis ir gulti)-Kojų raumenų ištvermė (tūptis/sėstis per 60s)Nugaros, pilvo, šoninių liemens raumenų statinė ištvermė-Rankų ir krūtinės raumenų ištvermė (atsispaudimai per 30s.) PLAŠTAKOS SUSPAUDIMAS Tikslas Išmatuoti statinę plaštakos suspaudimo jėgą. TESTAS SĖSTIS IR SIEKTI Tikslas Įvertinti liemens lankstumą ir kelių sausgyslių standumą.

KYBOJIMAS Tikslas Nustatyti statinę rankų ir pečių lanko raumenų ištvermę.. Vikrumui įvertinti:-10x5m bėgimas šaudykle Aerobiniam pajėgumui įvertinti:2 km ėjimas

7. STATINĘ IR DINAMINĘ LAIKYSENĄ;

8. STATINĘ IR DINAMINĘ PUSIAUSVYRĄ; FLAMINGAS PUSIAUSVYRA STOVINT ANT VIENOS KOJOS TikslasNustatyti kūno pusiausvyrą. 9. koordinaciją, judesių valdymą; Galūnės judesio greičiui įvertinti: Išmatuoti kartotinių rankos judesių greitį. Rankų koordinacija ir greitis rodo rankų miklumą, kuris reikalingas kasdieninėje veikloje, ypač dirbant rankų darbus.

10. eiseną; 11.funkcinį savarankiškumą;

13. naujagimių ir kūdikių psichomotorinę bei vaikų motorinę raidą; 14. MOTYVACIJĄ ir savarankiškumą; - Motyvacija. Pacientas turi pasistengti, kad įgytų maksimalią jėgą.

Taikyti ir atlikti: 1. GYDYMA PADETIMI Suteikiama padėtis naudojant įvairius įtvarus(leukopleistrinis tempimas, voleliai, paverčiamas stalas ir kt.). Tai daroma norint išvengti sąnarių ir raumenų kontraktūrų, patoių judesių(sinkinezių) ir sudaryti fiziologiškai palankias sąlygas judėjimo funkcijai atgauti. 2. GYDOMUOSIUS PRATIMUS (be / su įrankiais, be / ant / su prietaisais): Gydymą padėtimi rekomenduojama naudoti ne iš karto visiems sąnariams, o pakaitomis ar įvairiais deriniais, nes iš karto kelių sąnarių padėties stabilizavimas vargina ligonį. Kvėpavimo pratimai atliekami ligoniui esant tam tikroje padėtyje, sudaromos palankios sąlygos susikaupusiems skrepliams pasišalinti.

Veido-Kaklo-Rankų-Pečių lanko-Nugaros-Liemens-Pilvo preso-Dubens dugno-Kojų raumenų PASIPRIEŠINIMO pratimai – tai aktyvių pratimų forma, kai dinaminio ar statinio raumenų susitraukimo metu panaudojama išorinė pasipriešinimo jėga. !!! Valsalva manevras dažniausiai išsivysto atliekant izometrinius arba sunkius pasipriešinimo pratimus Manualiniai – tai gydomieji pratimai, kurių metu pasipriešinimo jėgą suteikia kineziterapeutas ar kitas asmuo. Pasipriešinimo jėga netiksliai dozuojama. Naudojami ankstyvame gydymo etape, kol raumenys silpni ir negali nugalėti didelio pasipriešinimo. Naudojami, jei reikia atsargiai kontroliuoti sąnario judesį dėl skausmo, sąnario nestabilumo ir pan. Įvertinant paciento raumenų jėgą.

ĮVADINIAI (paruošiamieji) pratimai Yra lengvi, nesudėtingi, naudojami procedūros pradžioje. Juos atliekant palengva didinamas fizinis krūvis, įtraukiamos įvairios raumenų grupės, organizmas pasirengia didesniems krūviams. KOREGUOJAMIEJI Skirti esant pusiausvyros organų deformacijoms. Tikslas – stiprinti nusilpusius ir ištemptus raumenis, atpalaiduoti pernelyg įtemptus ir sutrumpėjusius raumenis (skoliozė, osteochondrozė, poliomielitas, cerebrinis paralyžius) Padėtis Tai pasyvus kineziterapijos metodas, taikomas sunkiems ligoniams. Kai kurių ligų atveju svarbu, kokia kūno ar jo dalių padėtis būna ramybėje.

Suteikiama padėtis naudojant įvairius įtvarus(leukopleistrinis tempimas, voleliai, paverčiamas stalas ir kt.). Tai daroma norint išvengti sąnarių ir raumenų kontraktūrų, patoių judesių(sinkinezių) ir sudaryti fiziologiškai palankias sąlygas judėjimo funkcijai atgauti. Gydymą padėtimi rekomenduojama naudoti ne iš karto visiems sąnariams, o pakaitomis ar įvairiais deriniais, nes iš karto kelių sąnarių padėties stabilizavimas vargina ligonį. Kvėpavimo pratimai atliekami ligoniui esant tam tikroje padėtyje, sudaromos palankios sąlygos susikaupusiems skrepliams pasišalinti. Pagrindinės padėtys: -gulima ant dešiniojo šono, -gulima ant šono, nuleidus rankas, -sėdint rankomis siekiami ištiestų kojų pirštai, -keliai rankomis pritraukiami prie krūtinės. Prie šio pobūdžio pratimų priskiriami ir ortostatiniai pratimai, atliekami ant specialaus verčiamojo stalo ir skirti treniruoti ortostatinę funkciją. Šie pratimai po ilgo režimo padeda parengti ligonį stovėti ir vaikščioti.

ATSIPALAIDAVIMO Mažinamas raumenų tonusas Tai atlikti padeda tokia pradinė padėtis, kai iš anksto suartinami raumens prisitvirtinimo taškai. Taip pat naudojami švytuokliniai judesiai ir raumenų purtymas, statinis raumenų įtempimas prieš atsipalaidavimą. Atsipalaiduoti padeda rami muzika, šilta aplinka, autogeninė treniruotė. JĖGOS Lovetto metodika tai gebėjimas raumens pastangomis nugalėti išorinį pasipriešinimą arba jam priešintis. KT procedūrų metu jėga gerėja dėl raum. hipertrofijos, nervų – raum. aparato labilumo pagerėjimo, motorinių vnt. įsitraukimo į judesį. Jėga lavinama laikantis šių principų: a) perkrovos; b) didelis krūvis, mažas kartojimų skaičius. Dinaminė jėga – tai toks raumenų darbas, kai jie įsitempdami trumpėja arba ilgėja. Įsitempdami ir nugalėdami išorinį pasipriešinimą raumenys trumpėja (koncentrinė jėga), o įsitempdami ir pasiduodami išoriniam pasipriešinimui – ilgėja (ekscentrinė jėga). Konscentrinis susitraukimas skirstomas į izokinetinį(sukamasis judesys per sąnarį atliekamas pastoviu greičiu), izotoninį (laboratorinėmis sąlygomis pasiekiamas susitraukimas, kai raumuo susitraukia ir jo jėga nekinta). Statinė jėga – kai raumenys įsitempia, bet jų ilgis nekinta, gali kisti įsitempimo laipsnis (izometrinė jėga). STATINIAI Izometrinis susitraukimas. Kai jėga ir apkrova yra vienodos, raumenų skaidulų ilgis nepakinta, raumens susitraukimas neatlieka kūno judesio - izometrinis raumens susitraukimas. Kai raumens jėga yra didesnė už jo apkrovą, raumuo sutrumpėja – ekscentrinis raumens susitraukimas. Kai jėga mažesnė už apkrovą, raumuo yra ištempiamas – ekscentrinis susitraukimas. DINAMINIAI *Izotoniniai pratimai. Kai nekinta raumens įsistempimas.Kai jėga ir apkrova yra vienodos, raumenų skaidulų ilgis nepakinta, raumens susitraukimas neatlieka kūno judesio - izometrinis raumens susitraukimas. Raumenys izometriškai itempiami nuo 23 s. iki 5-7 s. ir taip kartojama 10-15 kartų per vieną procedūrą. *Izokinetiniai pratimai. Pastoviu kampiniu greičiu atliekami pratimai. Naudojami aparatai, tirti ir gydyti raumenų funkcijos sutrikimus. Statinai pratimai naudojamai ne vieni, o kartu su dinaminiais. IŠTVERMĖS

tai organizmo gebėjimas išlaikyti darbingumą, kuo ilgesnį laiko tarpą bei priešintis nuovargiui. Rūšys: bendroji ir raumenų ištvermė. Ji didėja dėl pakitimų raum., širdies ir kvėp. sistemoje. Ištvermė lavinama dideliu kartojamų pratimų skaičiumi ir vidutiniu krūviu. VIKRUMO Vikrumui įvertinti:-10x5m bėgimas šaudykle gebėjimas atlikti įvairaus sudėtingumo greitus ir tikslius judesius. Jis priklauso nuo greitumo ir koordinacijos - PASYVIUS Pasyvios kinezitertapijos metodai – gydomasis masažas, manualinė terapija, mechanoterapija, trakcinė terapija, vibracinė terapija. Šiems judesiams nereikia aktyvaus valingo paciento dalyvavimo, aktyvaus raumenų susitraukimo. Aktyvų vaidmenį atlieka kitas asmuo ar prietaisai. Pasyvūs nevalingi judesiai naudojami tais atvejais, kai aktyvių valingų judesių nėra ar dėl ligos jie labai riboti. Biois ir fiziois šių judesių pagrindas yra refleksinis mechanizmas. Jų metu dirginami receptoriai. Ši pratimų rūšis naudojama tada, kai valingi aktyvūs judesiai yra riboti arba visiškai negalimi, kai ligonis mokomas judesio. Judesiai atliekami rankų, prietaisų ir aparatų pagalba. AKTYVIUS Aktyvios kineziterapijos metodai – gydomoji mankšta, ergoterapija (darbo terapija). Aktyvūs pratimai atliekami paties ligonio, be kitų pagalbos, yra susiję su nerviniai impulsais, einančiais iš tam tikrų centrų galvos smegenyse į raumenis. Skirstomi į: Gravitacinius – tai pratimai, kurie atliekami taip, kad žemės traukos jėga veikia pratimo atlikimo kryptimi. Antigravitaciniai pratimai – tai tokie pratimai, kuriuos atliekant nugalima gravitacinė jėga. Nukraunantys pratimai – kai pratimai atliekami iš palengvinančių pradinių padėčių, kai sumažėja gravitacinių jėgų veikimas, arba suteikiama pagalba juos atliekant. Atliekant tokius pratimus, ligonis naudoja mažiau jėgos, nei atliekant pratimą normaliomis sąlygomis. Apkraunantys pratimai. Juos atliekant bet kokia išorinė jėga apsunkina judesį. Papildomu krūviu gali būti: mechaninė jėga, manualinis pasipriešinimas, pratimai atliekami porose. Atsipalaidavimo pratimai. Aktyvūs pratimai arba pasyvios manipuliacijos kur aktyvų vaidmenį atlieka galvos smegenų žievė. Jų tikslas sumažinti raumenų tonusą. Kad ligonis galėtų valingai atsipalaiduoti, reikia parinkti tinkamą padėtį. -

IDEOMOTORINIAI Tai įsivaizduojamasis judesys, atliekamas mintyse. Judesio modelis fiksuojamas galvos smegenų žievėje, kad atsiradus galimybei, jį lengviau būtų atlikti natūraliai. Ideomotoriniai pratimai dažniausiai skiriami žmonėms, po galūnių amputacijų. , su pasipriešinimu; - stabilizavimo; - PUSIAUSVYROS Naudingi sutrikus pusiausvyros organų funkcijai, mokantis vaikščioti po traumos, galvos sutrikimų ar kt. gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį erdvėje, esant mažam atramos plotui arba išlaikyti kūno padėtį atliekant įvairius judesius. Ji priklauso nuo vestibuliarinio aparato būklės.

- KOORDINACIJOS Skiriami ilga laiką gulėjusiems ligoniams, sutrikus centrinės ir periferinės nervų sistemos veiklai. tai organizmo organų ir sistemų veiklos darna. Tai gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, jungti šiuos judesius į derinius, juos tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąligomis. Kineziterapeutui svarbu rankų ir kojų (kryžmeninė) koordinacija, galvos bei liemens judesių suderinimas. Ji priklauso nuo jaudinimo ir slopinimo procesų derinimo CNS. ; - PLIOMETRINIUS Tai pratimai, reikalaujantys sudėtingos judesių koordinacijos ir vikrumo, pasižymintys dideliu fizinio krūvio intensyvumu. Jie naudojami raumenų jėgai didinti. Atliekami greiti ir energingi šuoliukai vietoje, per gimnastikos suolelį ar kitą kliūtį. Prieš atliekant šiuos pratimus, raumuo yra ištempiamas, tai aktyvina raumens konscentrinį susitraukimą ir padidina jo galią

- TEMPIMO (statinio, dinaminio, pozicinio) Atliekami sumažėjus:-judesių amplitudei sąnariuose-audinių ir odos elastingumui-esant randams tai gebėjimas atlikti judesius kiek galima didesne amplitude. Jis priklauso nuo raumens elastingumo, sąnarių paslankumo ir sąnarių būklės. Gydymas tempimu Tai trakcinė terapija.Mechaniškai tempiant, siekiama atitolinti, pailginti žmogaus kūno dalis išilgine ašimi, sumažinti ar panaikinti nervinių elementų ir kraujagyslių spaudimą ir su tuo susijusį skausmą, cirkuliacijos ir audinių mitybos sutrikimus, neuroreceptorių dirginimą.Temti galima įvairiais aparatais ir įrenginiais. Dažniausiai tempiamas stuburas, rečiau – galūnės. Tempimą galima atlikti sausumoje ir vandenyje.Atliekama vertikali arba horizontali trakcija, sėdint, stovint ar gulint.

-

MASAŽĄ Tai pasyvus kineziterapijos metodas, kai įvairios kūno paviršiaus sritys masažuojamos rankomis arba specialiais aparatais. Tai plačiai taikoma kineziterapijos rūšis sveikatai stiprinti, darbingumui bei psichinėms ir fizinėms žmogaus jėgoms grąžinti. 4. fizikinius veiksnius: -elektros terapiją (elektrinę raumenų stimuliaciją (EMS); transkutaninę nervų elektrostimuliaciją (TENS); funkcinę elektrostimuliaciją (FES)); - šalčio terapiją (šalčio paketai; šaldantis aerozolis); - šilumos terapiją (sausa šiluma; šiltos pakuotės; parafino vonelės); - šviesos terapiją (infraraudonieji spinduliai; ultravioletiniai spinduliai; matoma šviesa; poliarizuota šviesa); - garso terapija (ultragarsas); - magneto terapiją; 5. hidroterapiją (vonios; baseinas; pulsuojančios vandens srovės); 6. kompresinę terapiją (kompresinis bintavimas; kompresiniai rūbai; teipavimas; vasopneumatiniai kompresiniai prietaisai); 7.naudoti gravitacinius, kompresinius prietaisus: vertikalizavimo stovus; inversinius stalus; 8.parinkti ir pritaikyti: 1) judėjimo technines pagalbos priemones; 2) ortopedijos technines priemones. Tempimas gali būti balistinis (dinaminis, greitas, izotoninis) ir statinis (lėtas,izometrinis) tempimas. Taip pat gali būti aktyvus ir pasyvus (Tempimą atlieką kitas žmogus ar priemonės) Programos sudarymas prasideda nustatant kineziterapijos poreikį, po to seka kineziterapijos plano vykdymas ir koregavimas bendradarbiaujant su ligoniu, jo šeima ir sveikatos priežiūros specialistais. Tuo atveju kai kineziterapija nėra tikslinga, nukreipiama į kitą veiklą, pas kitus specialistus.

Kineziterapeutas turi žinoti: -Tarptautinę funkcijų sutrikimų, negalios ir sveikatos klasifikaciją (TFK); -ligų, traumų, apsigimimų rizikos veiksnius, priežastis, ligų simptomus bei eigą. -fizinių pratimų atlikimo principus; -fizioius, patoius, struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos paciento sveikatos būklei ir kineziterapijos eigai; -fizioius, patoius, struktūrinius ir funkcinius pokyčius, kurie gali turėti įtakos paciento sveikatos būklei ir kineziterapijos eigai; -įvairaus amžiaus žmonių psichosocialinės elgsenos ypatumus; -paciento, jo šeimos narių, kitų pacientą prižiūrinčių asmenų mokymo principus, informacijos pateikimo principus; -sveikos gyvensenos principus; -medicininės reabilitacijos komandos ir komandos narių darbo principus; -jutimų ir refleksų vertinimo principus; -pirmosios medicinos pagalbos teikimo pagrindus; -masažo pagrindus. -rinkti, analizuoti ir kritiškai vertinti su paciento sveikatos būkle susijusią informaciją; -įvertinti ir dokumentuoti tyrimo rezultatus bei nustatyti kineziterapijos mastą; -nustatyti kineziterapinę diagnozę ir prognozę; -teikti pirmąją medicinos pagalbą; -atlikti individualias ir grupines kineziterapijos procedūras; -savo klinikinius sprendimus grįsti moksliniais įrodymais.

Kineziterapijos principai: Atliekant kineziterapijos procedūras, reikia laikytis tam tikrų fiziologiškai pagrįstų pedagoginių principų. Kineziterapija _ ne tik gydymas, bet ir fiziois procesas.

Laipsniškumas. Šiuo principu vadovautis didinant krūvį. Gydomojo kurso metu pamažu didinamas kineziterapijos seansų skaičius, judesių amplitudė, kartojimų skaičius, intensyvumas, sudėtingumas. -Laipsniškas fizinio krūvio didinimas padeda organizmą energija aprūpinančioms sistemoms prisitaikyti prie didėjančių poreikių ir išvengti nuovargio. -Pamažu didinama kineziterapijos procedūros trukmė, sudėtingumas, kartojimų skaičius, atlikimo tempas ir sąnarių judesio amplitudės laipsnis. -Gydymo pradžioje skiriami paprastesni, vėliau sudėtingesni fiziniai pratimai.

Sistemingumas. Kineziterapijos procedūros atliekamos ilgą laiką, nedarant ilgesnių pertraukų. -Kineziterapija atliekama ilgą laiką ir nedarant ilgesnių pertraukų visuose gydymo etapuose. -Nesilaikant šio principo, menkėja gydymo rezultatai. -Fizioiai pokyčiai, atsirandantys organizme, sistemingai kartojant fizinius pratimus, gerina organų ir sistemų funkcinę būklę, grąžina ir stiprina sveikatą. Įsidėmėtinas biois dėsningumas – superkompensacijos poveikis. Jo esmė tokia: po dozuoto fizinio krūvio organuose atsistato sunaudotos energijos medžiagos su tam tikru pertekliumi. Taip atsiranda galimybė jau sekantį kartą skirti didesnį fizinį krūvį. Individualumas. Vadovaujantis šiuo principu, reikia įsigilinti į patoio proceso pobūdį, priežastį, adaptacines_kompensacines organizmo galimybes, ligonio fizinį išsivystymą, amžių, profesiją. -Įvertinamas patologijos pobūdis, ligonio amžius, fizinis išsivystymas, profesija, motyvacija. -Reikalinga nuolatinė paciento kontrolė. -Atsižvelgiama į kiekvieno ligonio intelektualines bei fizines galimybes ir polinkius. Sąmoningumas. Sąmoningas ir valingas ligonio dalyvavimas gydymo procese, bendradarbiavimas su kineziterapeutu turi reikšmės procedūrų efektyvumui. -Ligonio aktyvus dalyvavimas, bendradarbiavimas, jo psichoemocinė pusiausvyra skatina reabilitacijos aktyvumą.

Visapusiškumas. Kineziterapijos procedūros turi veikti ne tik pažeistą organą, bet ir visą organizmą, lavinti neurorefleksinius, endokrininius_humoralinius mechanizmus, didinti organizmo adaptacines galias. -Kineziterapijos procedūros metu veikiamas ne tik pažeistas organas, bet ir visas organizmas. -Fizinio krūvio metu reaguoja daugelis organizmo sistemų, gerėja jų adaptacija. Vaizdumo principas -Padeda ligoniui suprasti kaip atlikti pratimą.

-Reikia ligoniui ne tik paaiškinti, bet ir parodyti kaip tai padaryti teisingai. Kineziterapijos metodai. Aktyvūs, Pasyvūs Aktyvūs tokie metodai, kada ligonis pats juda. Aktyvieji metodai dar skirstomi į gydomąją kūno kultūrą, žaidimus, sporto elementus, dozuotą ėjimą ir terenktūrą, darbo terapiją. Aktyviosios kineziterapijos priemonės _ aktyvūs valingi judesiai , gimnastikos pratimai, taikomojo ir sportinio pobūdžio pratimai, žaidimai.

Pasyvūs _ kada ligonis yra pasyvus, o įvairias manipuliacijas rankomis, prietaisais, aparatais atlieka gydytojas, medicinos sesuo, kineziterapeutas ar kineziterapeuto padėjėjas.

Kineziterapijos tikslai ir priemonės pacientams po galvos smegenų traumos https://koncentruotai.blogspot.lt/2015/05/kineziterapijos-tikslai-ir-priemones.html

Kineziterapijos tikslai - grąžinti ir išlaikyti paciento griaučių raumenų motorinę - sensorinę funkciją; - didinti raumenų jėgą, ištvermę, koordinaciją; - gerinti sąnarių paslankumą; - pritaikyti specialius pratimus nejudriems, lovoje gulintiems ligoniams; - parinkti pratimus, atkuriančius sudėtingus lokomocinius judesius; - atkurti rankų judesius; - mokyti vaikščioti; - individualizuoti fizinius pratimus. Kineziterapeutas darbą reabilitacijos specialistų komandoje pradeda ligoniui dar esant pooperacinėje palatoje arba reanimacijoje: -atliekami lengvi pasyvūs pratimai smulkiems raumenims, laikantis griežtam lovos rėžimui keliamų reikalavimų; -laipsniškai įjungiami vis stambesni raumenys, didinamas fizinis krūvis Ankstyvas periodas (2-5 para). Taikomi: - specialieji kvėpavimo pratimai; - bendras ir lokalus gydymas padėtimi; - periodo pradžioje taikoma specialioji mankšta, akcentuojami pasyvūs ir pusiau pasyvūs pratimai. Tarpinis periodas (5 - 30 para). Matomi: motorikos sutrikimai: hemiplegijos ir hemiparezės, kai kuriais atvejais tetraparezės, judesių koordinacijos sutrikimas, galvos nervų parezė. Norint didinti krūvį keturgalviui raumeniui nuimami diržai, fiksuojantys kelio sąnarį o norint didinti krūvį liemens raumenims, šalinama stuburo krūtininės dalies fiksacija

Nugaros skausmas ir kineziterapija https://koncentruotai.blogspot.lt/2015/05/nugaros-skausmas-ir-kineziterapija.html Diagnostinis nugaros skausmų gydymo būdas: Saunders‘as išskiria juosmeninės dalies pažeidimus i 5 kategorijas: Raumenų pažeidimai Sąnarių pažeidimai Disko pažeidimai Nervų pažeidimai Įvairūs kiti pažeidimai Raumenų spazmas. Skauda palpuojant raumenį, padidėjęs raumens tonusas, nėra sąnario pažeidimo indikacijų. Gydymas: Ūmus periodas: masažas ledo gabalėliu, šalčio paketų aplikacijos, elektrostimuliacija skausmui malšinti, medikamentai. Sąlyginis poilsis, aktyvūs ir pasyvūs JA pratimai neskausmingoje amplitudėje. Lėtinis periodas: šilumos aplikacijos, elekrtostimuliacija, ikštųjų audinių mobilizacija. Gydomųjų pratimų progresija judesių amplitudei, jėgai, ištvermei didinti ir funkcijai gerinti. Raumens patempimas, sumušimas. Skauda palpuojant raumenį, poilsis mažina

skausmą. Judėjimas, ypač judesiai su pasipriešinimu didina skausmą. Padidėjęs sustingimas. Gydyti kaip bet kurį raumens patempimą ar plyšimą, priklausomai nuo pažeidimo laipsnio (ūmumo). Pagrindiniai aspektai gydant: pilnos funkcijos atstatymas, normali laikysena. Kvadratinio juosmens raumens patempimas. Lokalus, gilus maudžiantis skausmas – gali būti aštrus skausmas judant. Skausmas gali plisti į klubakaulio sparną, sėdmenis ir kryžkaulio sąnarį. Skausmingas ir ribotas lenkimas, šoninis lenkimas į priešingą pusę, sukimas į tą pačią pusę ir tiesimas. Gydyti kaip bet kurį raumens patempimą priklausomai nuo pažeidimo lygio. Atgauti normalią funkciją (jėgą ir mobilumą) ir laikyseną. Sąnarių pažeidimai: Tarpslankstelinio sąnario „užrakinimas. Dėl staigaus judesio įvyksta kapsulės arba meniskoido suspaudimas tarp sąnarinių ataugų. Mobilizacijos ir tempimo terapija yra efektyvi. Gali būti atliekama fizioterapija. Švelnus sukimas ir šoninis lenkimas gali būti atlikemas pirma į neskausmingą pusę, po to į disfunkcinę. Taip pat atliekami JA pratimai, mobilumui palaikyti ir norimam judesiui skatinti. Osteoartritas/spondilitas/degeneracinė diskų liga(DDL)/degeneracinę sąnarių liga(DSL). Lėtinė ir progresuojanti diskų bei tarpslankstelinių sąnarių degeneracija. Išsivysto dėl padidėjusio dėvejimosi. Skausmas ir sustingimas juosmenyje. Pirma išsivysto hipermobilumas, po to hipomobilumas. Reabilitacija vyksta atsižvelgiant į simptomus, požymius ir nusiskundimus. Hipermobilumas turi būti stabilizuojamas, jei yra hipomobilumas reikėtų mobilizuoti. Svarbu koreguoti laikyseną ir darbinės veiklos judesius Spondiliozė ir spondiolistezė. Spondiliozė – slankstelio lako defektas tarp viršutinių ir apatinių sąnarinių ataugų. Spondiolistezė – slankstelio lanko defektas abiejose pusėse kūno poslinkiu pirmyn. Defektas atsiranda lūžus slankstelio lankui. Tiesimo metu ir neuutralioje padėtyje galima pastebėti keterinės ataugos išsikišimą juosmeninėje dalyje. Reikia vnegti sunkaus fizinio darbo, mažinti juosmens lordozę, stiprinti pilvo raumenis, ištempti šlaunies užpakalinius raumenis, lenkimo pratimai, juosmens korsetas.